Kovo 11-oji simbolizuoja mūsų Tautos valią, dvasią ir nepalaužiamą norą gyventi Nepriklausomoje valstybėje.1990 m. kovo 11-ąją lietuvių tauta išreiškė norą vėl savarankiškai spręsti savo likimą, gyventi pagal savo tradicijas ir trokštamas demokratijos normas, kurti Lietuvos valstybę – vienintelius savo tautos namus, kuriuose bus puoselėjama mūsų kultūra ir kalba, kur toliau bus rašoma laisvos mūsų tautos istorija.
Kelmės rajono Užvenčio Šatrijos Raganos bendruomenė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai bei Kelmės miesto 540 metų sukakčiai paminėti skyrė renginių ciklą, ,,Sveikinimas laisvai Lietuvai“, kuris prasidėjo kovo antrą dieną ir tęsėsi iki kovo 11 dienos.
1-4, 5-8, I – IV g. kl. mokiniai, konsultuojami dailės, istorijos mokytojų, pastatė stilizuotą sieną, ant kurios rašė sveikinimus Lietuvai Kovo 11 –osios proga.
5-8, I-II g klasės mokiniai, konsultuojami technologijų mokytojo, pagamino medines trispalves širdeles, skirtas Lietuvai, kurios papuošė stilizuotą sveikinimų sieną.
Kovo šeštą dieną virš gimnazijos stadiono pakilo 5-8, I g klasių mokinių, konsultuojamų istorijos ir
technologijų mokytojų pagaminti aitvarai, nešantys laisvai Lietuvai ir jos žmonėms sveikinimus ir linkėjimus nepalūžti, būti stipriems ir vieningiems
Daina nuo seniausių laikų paplitusi lietuvių liaudyje. Beveik nėra tokios lietuvio gyvenimo srities, kuri nebūtų apipinta dainomis, nelyginant vijokliais: gimimas ir mirtis, vestuvės ir vardynos, metų šventės. Tylūs, ilgi žiemos vakarai, kai merginos verpė, o vyrai suko kanapines virves, – viskas pradedama daina, daina palydima ir baigiama su daina. Todėl ir Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijos bendruomenė istorijos mokytojų buvo pakviesta savo Tėvynės gimimo dienos šventinių renginių ciklą užbaigti su daina.
1-4, 5-8, I – IV g. kl. mokiniai, mokytojų kolektyvas, konsultuojami muzikos mokytojos, parengė po dainą, skirtą Lietuvai tema ,,Senos dainos, geros dainos“. Anot Justino Marcinkevičiaus, tauta, sukūrusi tokias dainas, vien tik už jas verta nemirtingumo. Kovo aštuntą dieną, gimnazijos aktų salė ir visa gimnazija skambėjo nuo senų, gerų, nepamirštamų lietuviškų dainų. Dainų žodžiais, eilėmis ir mintimis dėkota Aukščiausiajam kūrėjui ir tėvynei už žydinčią žemę ant kurios delno dygstame, augame, bręstame, už saulę ir žvaigždėtą dangų ir mėlyną erdvę, į kur nevaržoma gali kilti laisva mintis.
Istorijos mokytoja metodininkė J. Maziliauskienė.